- priešakalis
- príešakalis sm. (1) Vlk, priešakalỹs (34a) žr. priešakys: 1. Vežimo pirmagalys ar priešakalỹs Onš. 2. Kas zo gražumeinė vaikaičio: šviečia iš priešakalio ir iš užpakalio (ps.) Vlk. Užejo iš príešakalio Vlk. 3. prijuostė: Suplėšiau savo príešakalį Nč.
Dictionary of the Lithuanian Language.